0

Ką perkame vaikams? (12) Čiurlionio interpretacijos

Praėjusį rudenį akys galėjo užkliūti už bulvarinės antraštės „Italai nusprendė vaikams nerodyti M. K. Čiurlionio paveikslų“. Kokių ir kodėl? Čia, deja, nesiaiškinsime (nes, kaip jau tikriausiai pastebėjote, tokių straipsnių pavadinimai vis rečiau atspindi juose pateikiamą informaciją – šis nėra išimtis…). Svarbiau, kad Lietuvoje manome kitaip ir kad Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) vis dar įkvepia naujoms interpretacijoms, darbams ir tekstams. Šįkart jie – vaikams.

2014_Isejau su Ciurlioniu

Išėjau su Čiurlioniu. Tuoj grįšiu; pasakojo Daina Kamarauskienė, iliustravo Julija Tolvaišytė-Leonavičienė. – Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2014, 30 p. (kaina knygos.lt el. knygyne – 6,69 €)

Tai pirmasis muziejaus sumanytos serijos „Mažųjų biblioteka“ leidinys ir pirma tokia knyga – į(si)lipanti į dailės klasiko piešinius, papildanti Čiurlionio pasteles naujomis linijomis bei tekstūromis. Drąsu!

c5fa2923370565.563237dc2effcf38e1d23370565.563237a505d319abbba23370565.563237cc277146ba76023370565.56323760caf19
Pasakotojas Vilkyšius supažindina su savu pasauliu: „Aš gyvenu čia. Turiu viską, ko reikia. Net truputėlį daugiau: tris saules, galybę žvaigždžių, keletą mėnulių. Čia medžiai išsiskleidžia kaip skėčiai, jeigu smarkiai lyja lietus. Turiu gėlę, kuri kai jai būna liūdna, – šoka.“ (Pasakojimas pirmuoju asmeniu ir knygos pavadinimas tarsi reikštų, kad Vilkyšius tapatintinas su Čiurlioniu.) „Aušta diena, ir „bičiuliai jau <…> žvalūs, švarūs, sapnus nusiprausę. Traukia kažkur iškilmingai išsirikiavę. <…> „Kokia čia šventė?“ – <…> Taigi saulė teka. Nauja diena prasideda. Einam su saulute pasisveikinti! Smagu kasdieną švęsti. Svarbu nepamiršti…“, – aktualizuojamas Čiurlionio mėgstamas saulės motyvas, išnaudojama didelio-mažo kaita ir žaismė.

c66c0b23370565.563237831d0e9f67a8c23370565.56323757910971041a523370565.563237834cd7e

Tai vienos dienos istorija, tinkama skaityti ir prieš miegą – mat, stojus vakarui, tamsėja ir knygelės spalvos, o Vilkyšius gražiai atsisveikina: „Letenėlės nuo rasos sušlapo. Net ausų galiukai sudrėko. Gerai, praustis nereikės. Tyliai lendu į savo guolį ir žiūriu, kaip darosi vis tamsiau ir tamsiau. <…> Bet žinau, kad rytoj vėl bus pradžia… Labanakt…“ Pabaigoje dar pateikiama Čiurlionio biografija – trumpai ir (vaikui) suprantamai. Tai išties „pirmoji Lietuvoje knyga vaikams apie M. K. Čiurlionį“: tikra paveikslėlių knyga ir tikra interpretacija, atlikta galvojant apie jos adresatą.

 

2015_Siandien karaliai mums pasakas seka

Milda Pleitaitė, Kazimieras Momkus. Šiandien karaliai mums pasakas seka; pagal M. K. Čiurlionio paveikslus; su Roko Zubovo CD M. K. Čiurlionio kūriniai fortepijonui. – Vilnius: M. K. Čiurlionio namai, 2015, 48 p. (knygos teirautis mkcnamai.lt)

Dar viena naujiena – „pirmoji pasakų knyga, sukurta pagal M. K. Čiurlionio paveikslus. Pasakos skirtos įvairaus amžiaus vaikams ir jų tėveliams“. Ir šioje siekiama tarsi įžengti į Čiurlionio kūrinius, taigi – juos priartinti, leisti „pažvelgti į dailininko kūrybą kitokiu žvilgsniu“. Visgi, geriau būtų buvę ne „kitokiu“, o čiurlionišku, ir konkretesnei skaitytojų amžiaus kategorijai. Būtent auditorijos aspektas apsunkina knygos vertinimą: jei vaikams – per lėta iliustracijų kaita, per daug lyrizmo, rakursų, per klampūs sakiniai biografiniame Čiurlionio aprašyme; jei vyresniems – per mažai meninės išmonės ir per daug saldumo („Gerai, kad medžio drevėj gyvenanti voveraitė tokia draugiška. Tegu jie nors ir visą dieną medžio viršūnėje svečiuojasi. Netrukdo nesibaigiančios šnekos ruošai. Ji tik iškiša savo smailutes ausytes, pasiklauso, krypteli galvutę ir toliau darbus dirba. Ruduo jau po truputį vis arčiau drevės artinasi. O tada ir žiemužė. Daug darbų pūstauodegės laukia“, p. 21). Knygą sudarantys trylika tekstų (vienas paveikslas – viena trumpa pasaka) nėra lygios meninės vertės: pradžioje kiek sustingę, vėliau jau pagaulesni, žaismingesni, suskambantys ne tik autorinėmis, bet ir čiurlioniškomis intonacijomis (ypač paskutinėje „pasakoje“ – gal kad interpretuota autobiografinė Čiurlionio medžiaga?). Sakmiška atmosfera patraukia ir su paslaptingais, vizionieriškais paveikslais susilieja pasakojimai „Kodėl saulė pamilo pušį?“, „Tiltai“, „Veidrodis“, „Kregždė“. Pridedamas CD – didžiulis leidinio privalumas, keturiolika Roko Zubovo atliekamų kompozicijų fortepijonui suteikia skaitymui nuotaiką, harmonizuoja.

Aleksandras Benua yra sakęs, kad „Čiurlionis daro kažkokį „literatūrinį“ įspūdį, kad jo paveikslus reikia skaityti eilutė po eilutės“. Šios naujos knygos tam – puiki galimybė. Čiurlionis čia spalvingas, turiningas, gilus ir nuotaikingas; tai ir atsvara plastikinėms „vertybėms“, ir proga susipažinti su nuostabaus autoriaus kūriniais (jei ankstesnės tėvų pažintys paliko slogų įspūdį apie M. K. Č. kūrybą – vadinas, atėjo metas šį stereotipą keisti ar bent jau papildyti), o tuomet visiems drauge – į muziejų.

artuma-ikona_lt_LT

Tekstas buvo spausdintas žurnale „Artuma“, 2016 Nr. 5 ir publikuojamas su redakcijos sutikimu.

0

Ką perkame vaikams? (11) Abėcėlės

Raidžių pažinimas – svarbi ikimokyklinukų ugdymo dalis. Kaip sėkmingai susipažinti su abėcėle? Kuo pasižymi tam skirti leidiniai?

Pazink raideles_Baltrusaityte

Monika Baltrušaitytė. Abėcėlė. Pažink raideles!; dailininkė Lina Žutautienė. – Vilnius: Briedis, 2013, 36 p. (kaina knygos.lt el. knygyne – 3,76 €)

Tekstas balansuoja ant banalumo ribos, tačiau didelis knygos privalumas – nupieštos ir sueiliuotos visos raidės (pasirodo, lietuviška abėcėlė tokia sudėtinga, kad ne visiems autoriams pavyksta nepamesti raidžių…). Stengtasi surasti naujų iliustruojančių žodžių (Č – čigonė su kortomis, D – drakonas su sparnais, I – indėnas su pypke, K – stora karvė…), eiliuojama raidė tekste išskirta spalviškai, o kiekvienas posmas baigiasi jos įtvirtinimu: „Du drugiai ir dinozauras / visada išliks draugais, / jų draugystė pažymėta / raudonos spalvos dažais. / Jei „D“ raidę įsiminsi, / sparnelius užsiauginsi. […] Hienos šypsosi kandžiai, / traukiny joms ne vieta, / plėšrūs žvėrys jos labai / dvi – drąsesnės nei viena. / Jei hienoms netrukdysi, / raidę „H“ tu išraizgysi“ ir pan.

Screen Shot 2016-02-29 at 15.25.53

Tėvams patiks kieti viršeliai ir sąlyginai gera kaina, tačiau bendrą leidinio kokybę gadina saldūs, lėkšti piešiniai, šabloniškas jų fonas (žydras su kvailokais debesėliais), didelis knygos formatas šį trūkumą tik pabrėžia; nykštukai prie N iš tiesų nupiešti gražiausiai ir pagrįstai atsidūrė ant viršelio. Šįkart dailininkės Žutautės (ir Kakės Makės gimdytojos!) iliustracijos nė kiek neįkvepia, – bet gal jos atitiko užsakovų skonį?

 

2014_Jakubenas

Kazys Jakubėnas. Abėcėlė; iliustravo Taida Balčiūnienė. – Vilnius: Alma littera, 2014, 32 p. (kaina knygos.lt el. knygyne – 4,17 €)

„Baltrus žino, kad saldaus / Bitės prineša medaus“; „Ėsk, karvute, žalią šieną, / Ėsk ir duok mums balto pieno!“ – turbūt trečia karta auga su šiais paprastais posmais, tad nėra reikalo daugiau cituoti. Kartu su spalvingomis Balčiūnienės iliustracijomis, – ji yra mūsų literatūros klasika, jos „aukso fondas“ (o kur dar dainomis, žaidimais tapusios eilės iš kitų poeto knygelių, iki šiol perleidžiamų įvairiuose vaikams skirtos poezijos rinkiniuose). Tačiau ši populiarumo nenustojanti Abėcėlė turi ir kitą savo istorijos pusę. Jakubėnas buvo Kazio Binkio mokinys, poetas ir vertėjas, opozicionierius, jaunystėje, deja – karštas socialistas. Gyveno neilgai (1908–1950), kalėjo prie visų valdžių, paskutinįkart – už antitarybinę veiklą; 1947 m. paleistas, 1950-aisiais – rastas negyvas neaiškiomis aplinkybėmis. Tuometiniams Rašytojų sąjungos nariams drausta dalyvauti laidotuvėse (šiuo metu kai kuriuose šaltiniuose jau drąsiau rašoma, kad „saugumiečių tardymo metu mirtinai nukankintas“ ir kad iki šiol Rasose nėra paminklo, žyminčio rašytojo amžino poilsio vietą. Gal noriai jo kūrinius leidžiančios leidyklos tuo pasirūpins?). Ši nemirtinga knyga tik dar kartą parodo, kokie skirtingi likimai būna autorių ir jų kūrinių. Pirmą kartą Abėcėlė išleista 1958 m. (Jakubėnas politiškai „reabilituotas“ 1957 m.) ir nenustoja savo populiarumo: 2012 m. tiražas 3 000 egz.; 2013 m. versijos su garsais – 3 000 egz.; 2014 – 1 500 egz.; „Presvikos“ 2013 m. versija su garsais, be Balčiūnienės iliustracijų – 3 000 egz., – tai Lietuvos mastu itin daug.

Screen Shot 2016-02-24 at 22.23.23

1979 m. – pirmas leidimas su Taidos Balčiūnienės iliustracijomis

Tačiau tai paradoksalus, natūraliems literatūros raidoms dėsniams prieštaraujantis populiarumas: eiliavimas smagus ir išraiškingas, talentingas, bet jau senstelėjęs, istoriškas. Abėcėlės vietą seniai turėjo užimti – arba sakykime: papildyti, paįvairinti, – naujesni lygiaverčio stiprumo tekstai. Deja, ne: pranašesnio teksto (ir vaizdo) vis neatsiranda, ir knygelei tenka nepaliaujamai „dirbti“, redaktoriams – diedas keisti į senis, įterpti paaiškinimus ties VLKK ne(į)tinkančia eilute „Futbolistai muša golą“ ir pan. Gana įprasta, kad tokio tipo leidiniuose abėcėlė – visos raidės, pageidautina ir mažosios – pateikiamà pakartotinai, knygos pradžioje ar pabaigoje; Abėcėlėje – pradžioje ir tik didžiosios. Pats didžiausias leidinio „siurprizas“ tėvams – tai abėcėlės sandara: ji iki šiol perspausdinama be jokių nosinių raidžių, tačiau su dviraidžiu CH (priminsime, kad iš viso dviraidžių yra trys: dz, dž, ch, tačiau jie laikomi atskiromis raidėmis: d ir z, d ir ž, c ir h)! Gal pokariu tokios smulkmenos nerūpėjo, gal poetas net užsakymo iš leidyklos neturėjo. Tačiau šiandien tai didelis trūkumas ir absoliutus leidybinis nesusipratimas. Šiaip ar taip – dėl skirtingo tarimo ypatybių – nebūna anoniminių abėcėlių be tautybės, o nusprendę vaiką mokyti angliškos (vokiškos, ispaniškos…) abėcėlės, tam skirtą leidinį ir pirktume.

 

2015_Abecele

Maksas Melmanas, Olegas Aleksejevas. Abėčėlė; iliustratorė Elena Dvoreckaja. – Vilnius: Tikra knyga, 2015, 42 p. (kaina knygos.lt el. knygyne – 5,39 €)

Tai knygelė su nuotaika – žaismingumas bei noras išsiskirti atsispindi jau pavadinime. Neatskiriama jos dalis – animuota abėcėlės daina, kurios tekstas ir pateikiamas knygoje; melodija maloni ir neklausiusiems vertėtų su ja susipažinti (dainą bei programėlę rasite http://www.abecele.com). Iliustracijos – abstrakčios ir stambios, gruboko charakterio, taip pat iš animuotos dainos. Greta įprastinių žodžių (citrina, ežys, ėriukas, zylė) įsiterpia ir retesni (jūreivis, kapitonas, riestainis) bei vilnietiško kolorito „Čeburekas – tai skanu“.

abecele_knyga_Page_03

abecele_knyga_Page_06

Iliustracijų autorė Elena Dvoreckaja, šaltinis: tikraknyga.lt

Sugalvota pokštų („O – oranžinė ožka“), atsižvelgta į lietuviškos abėcėlės sunkumus ir ieškota būdo tai pateikti lengviau vaikui įsimenama forma – „lia lia lia lapė“, „upė, ūūūsai (nors seka turėtų būti: U Ų Ū). Taigi autoriai nesilaiko nuomonės, kad raides reikia mokytis tam tikra tvarka, ir specialiuose atvertimuose (knygos viduryje bei pabaigoje) jos pateikiamos sumaišytos.

abecele_knyga_Page_12

Visgi neatleistina, kad iš knygos pradingo raidė Y; dera pagirti vaiko amžiaus poreikius atitinkantį knygos formatą, tačiau minusas yra plonas, slidus ir teplus (jautrus pirštų antspaudams) popierius. Bendrai Abėčėlės projektas su savais rezultatais – didelis postūmis mūsų rinkoje; tačiau tėvams kartu su vaikais teks apsispręsti, kiek jiems priimtinas didžiagalvių didžiaburnių personažų įsitvirtinimas (reklamose, knygų grafikoje, žaislų pramonėje).

abecele_knyga_Page_05

Gal ne visos su raidėmis supažindinančios knygos pateko į akiratį, bet akivaizdu: kelis pageidautinus kriterijus atitinkančio leidinio – patogaus (mažam) vaikui formato, tvirto popieriaus, sklandžiai sueiliuoto, kruopščiai iliustruoto ir su visomis lietuviškos abėcėlės raidėmis – nepavyko rasti. Gal jo Lietuvoje dar ir nėra?

artuma-ikona_lt_LT

Tekstas buvo spausdintas žurnale „Artuma“, 2015 Nr. 10 ir publikuojamas su redakcijos sutikimu.

1

Ką perkame vaikams? Trumpas gidas (10)

Pradėję šių rašinių ciklą, kėlėme sau tikslą į(si)vardyti geros knygos vaikams orientyrus. Jau ne kartą akcentavome meninę jų pusę, kalbėjome apie dailės žinovų įvertintus leidinius. Knygynuose tapo įprasta premijuotas knygas pažymėti reklaminiu skirtuku: „Meniškiausia x metų knyga vaikams“; „Geriausia metų knyga“ ir pan. Ką tai kalba mums, paprastiems pirkėjams?

Pagrindinė, už knygų grožį teikiamų apdovanojimų problema – jog komisijos vertina vien menotyriniu žvilgsniu, t. y. gali premijuoti tiesiog gražią, proporcingai ir kūrybingai sumaketuotą knygą su originaliomis iliustracijomis, tačiau – nebūtinai vertingą savo visuma, nebūtinai – nepriekaištingai tinkančią vaikams.

2014_Verus aureus_Rozalijus sugrizo

Jonas Mačiukevičius. Rozalijus sugrįžo: eiliuota poema. Dailininkas Marius Zavadskis. – Vilnius: Versus aureus, 2014, 36 p. (kaina manoknyga.lt el. knygyne – 5,61 €)

Mačiukevičius (g. 1939) – populiarus sovietmečio prozininkas (1986 m. – LSSR valstybinė premija), aktyvus visuomenės veikėjas (2014 m. – LR Riterio kryžius), pastaruoju metu labiausiai atsidėjęs kūrybai vaikams, parašė ne vieną tekstą istoriniais-tautosakiniais motyvais (Barbora; Birutė; Legenda apie legendą). Naująją knygą Rozalijus sugrįžo iliustravęs Zavadskis apdovanotas Domicelės Tarabildienės premija (už „Gražiausią metų knygą“ vaikams). Dailininko darbo akivaizdžiai nepalengvino tai, kad nėra aišku, kas gi tas Rozalijus…

09d1a419441237.562da74758418

Ar ne todėl pirma didesnė iliustracija atsiranda tik 11 p., o iliustravimo klausimas „išspręstas“ eilėraščius sunumeruojant ir piešiant mažai susijusius piešinėlius greta jų?

aeea5319441237.55bf82834be3d

18901419441237.55bf82834cf37

O ir toliau iliustracijos yra „pačios sau“: eiliuojama apie Coliukę, o iliustracijoje – balerina ant virvelių:

iiqtg46038

Iliustracijų autorius Marius Zavadskis, šaltinis: behance.net/gallery/19441237/Rozalijus

Poemos siužetas: pabalio poetui įgriso balos varlės („vis kvarksėjo, // Nuo kurių, deja, seniai / Jis beveik apkurto. / Tad ir sprendė nekvailai – / Reikia kitur kurtis“, p. 9), jis svajoja apie VIETĄ, – ten auga trys mielos pušys. Pagaliau įsikūręs („Kai Rozalijus klasta / Įsitvirtino, / Laukė diena paprasta / Ir darbelių virtinės“, p. 27), jaučiasi „lyg užgesęs“, dingsta PEGASAS, ir poetas nebegali kurti… Todėl grįžta į „savo pabalį“, stveriasi landšafto darbų: „Gal ir negreitai / Pušelės tos auga, / Bet jas čia augins, / Ir nuo ožkų apsaugos“ (p. 33). Skamba ne visai aiškiai? Stringa rimas? Taigi…

Nelabai aišku, kodėl visoje knygoje prasivardžiuojama, kodėl tiek daug sarkazmo vaikams skirtame tekste. Štai Rozalijaus „eilės-kvailelės“: „Jūs žinokit, varliakojai, / Net mažiausi varliavaikiai, / Nepalikite rytojui, / Ko visai daryt nereikia […] Nepriprask už kitus Atlikt savo darbų […] Net kurmis – tas durnis Coliukę viliojo. Tas kvėša nevėša Kaip veršis gyliojo… […] Žingsnis po žingsnio… Į sielą – giliau. Artimiau pažinsi – Pasiųsi toliau“ (p. 6; 8; 18; 22).

Apie iliustracijas jau rašyta, štai puiki tyrinėtojos Dalios Karatajienės interpretacija (Rubinaitis Nr. 2, 2015):

Screen Shot 2015-11-30 at 16.42.26

Commedia dell’Arte? Pabalio poetas ir baroko pretenzijos? Kažin, ar labai nukentėtų vaikai, jei jų knygos būtų vaikiškai vaikiškos? Pavyzdžiui, kaip leidyklų „Nieko rimto“ ar „Pam MacMillan“ leidiniai..?

BOOKS-e1330527062712

Pačių iliustracijų braižas tikrai originalus; gražūs priešlapiai, šriftas ir bendras leidinio maketas, tačiau knygos neįmanoma skaityti, jos prasmė aiški turbūt tik pačiam autoriui (ar čia knyga apie emigraciją, tėvynės meilę?). Dabartinės pasiūlos kontekste šis silpnas ir neskambus eiliavimas – anachronizmas. Tai knyga, prie kurios antrąkart grįžti tikrai neverta; apskritai nėra priežasčių ją skaityti.

 

2014_Babilaite_Skrisiu

Ieva Babilaitė. Skrisiu. Vilnius: Ieva Babilaitė, 2014, 40 p. (kaina Vilniaus grafikos meno centre (Latako g. 3) – apie 15 €)

Autorė Babilaitė-Ibelhauptienė (g. 1973) – sakralaus meno kūrėja, patyrusi dailininkė, kurianti ir vaikams (ypatingai minėtina jos knyga Čiauškančios raidės, 2010).

Skrisiu – 2014 m. Knygos meno konkurso premiją (bibliofilinių ir eksperimentinių leidinių kategorijoje) pelniusi knyga. Meniška ją sunku pavadinti – ji pati yra menas, meno objektas. Tokie leidiniai paskatina diskusiją: ar jos skirtos (ir) vaikams? Atsakymas visada priklausys nuo tėvų kantrybės ir laiko, skiriamo skaitymui kartu su vaiku. Geometrinių figūrų, permatomų lapų, iškirstų ertmių dėka, versdami puslapį po puslapio, matome dinamiškai besikeičiantį vaizdą – panašiai žavimės ir džiaugiamės besikeičiančiu švytinčiu reginiu kaleidoskope. Kiek apgaulingu, tamsios spalvos viršeliu, tačiau labai skaidraus ir pakylėjančio turinio, apie vaiko-paukščio pirmąjį „budinkšt“ ir norą skristi: „Mama, apvilk mane sparnuotais rūbais!“ Tačiau skrydžio semantika gali būti suprasta įvairiai: ji ir apie gimimo slėpinį, apie tai, kad vaikų laukdami – tarsi skrendame, o galutinis auginimo tikslas – jų pačių skrydis. Gal net atsiras romantiškai nusiteikusių tėvų, kurie į ankstyvą ir daug detalių nereikalaujantį pirmąjį vaiko „Iš kur aš atsiradau?“ atsakys kartu su šia knyga („Saulę apkabinę, tėtis ir mama/Laukia vaikelio“).

show_foto-1

5feda75788e9189eed1c32865508e7cd

Mažo tiražo, unikaliai sumanyta – tai knyga-nuotykis su minimaliu kiekiu teksto, tačiau gebanti kelti estetinį pasigėrėjimą ir teigiamas emocijas. Šiais laikais visi ieškome išskirtinės dovanos, tačiau ne visada pasirenkame autorinį, menišką kūrinį. O be reikalo.

 

artuma-ikona_lt_LT

Tekstas buvo spausdintas žurnale „Artuma“, 2015 Nr. 7–8 ir publikuojamas su redakcijos sutikimu.